girgždantys

sparnai

Įsiskaudo

, ,

Skrendu1. Skrendu virš jūros. Plačiais rankų mostais veju bangą. Naktimis – aš lyg švesulys, dienomis – juoda dėmė, judanti. Nežinau ar tai tiesa, bet aš tuom tikiu - gi dangus pašnibždėjo. Visą dienos man skirtą laiką aš miklinu savo, linijomis apribrėžtą, esmę. Mus ragina tai daryti orbitras, kuris netikėtai mus užklumpa, su jo surežisuotu kliūčių ruožu. Ar tai tikslinga – nemanau, tai neatskleidžia mūsų tikrosios išminties, kuri dažniausiai slepiasi po mūsų būties uždanga. Per tas, mane iš pusiausvyros išvedančias rungtis, aš susvyruoju, ir to pasekmė - sušlapę ir vis trumpėjantys sparnai.
Nevisada.
Būna ir žvalesnių dienų. Tada aš nenumaldomai, didžiuliais gurkšniais ryju gaivų, palaimos prisotintą orą. Laimė... Bet patirtas laimės akimirkas kažkodėl suvokiame tik besiartinant audrai ar link horizonto besileidžiant rūkui. Kuom? Kuom matuojame laime? Sprindžiais ir įskilusiomis stiklinėmis? Ir vėl viskas čia priklauso nuo scenarijo autoriaus2, pavargusiems nuo kovų dėl vietos po Saule – čia ne vieta, pasiieškokite plūduro ar seklumų užšąlusiame vandenyne.
Kartais būnu apdovanota poilsio pertraukėlėmis. Neabejodama, jau iš anksto būnu nusprendusi, kaip jas išnaudosiu. Kuo skubiau griebiu rydienos laikraštį3. Sulenkus kojas per kelius, sukryžiavus rankas po galva,vartau puslapius. Asortimentas platus: tylos matavimo vienetai (tai rublika apie necivilizuotas kopas su įvairių programų mikroschemomis), gyvenimo pirmokai (tai foto reportažas apie gyvenimo mokytojų išminties receptus), pajacai (tai jodosios statistikos skyrelis, apie vertybes, tampančias ydomis, apie bedievius, kurie nurungia dorovės sergėtojus, ir patampa krašto pranašais) ir kt.
Kai erdvės patampa slogios, ir savos, šarminės ašaros nebenuplauna pasaulio rūgščiūjų liūčių ...
...gali džiūgauti, kad nesi vienišas – dar turi kam pasipasakoti sapnus. Grįžtu ten, kur užgimiau. Į saulėtus krantus4, kur smėly išpiešti delnai. Trys ypatingieji delnai5. Kurie man it mūzos, įkraunančios jėgų, leidžiančios toliau kovoti su atšiauriomis oro srovėmis. Netyčiomis įsileidžiu mintis, apie tai, kad jau įsiskaudo, ir svajoji, kad krantus užlietų stipri devintoji banga, išplaunanti tai, prieš ką visada lieki atsakingas. O jei išplautų? Kas tada? Turi teisę įsigyti „one way ticket“6?

1 gyvenu
2 dievas
3 pamąstymai, svajonės
4 namai
5 2 mamos ir žvaigždutė
6 bilietas į vieną pusę (nebūtis)

Poezijos pavasaristereikia panorėti

Write a comment

New comments have been disabled for this post.