Kelionės, autosportas, renginiai, nuotykiai!

Kartuvės, pilys, riteriai ir begalinis tikėjimas Dievu. Tai bene taikliausiai viduramžius apibūdinantys žodžiai. Galiu net lažintis, kad daugelis iš Jūsų mokyklos laikais besimokydami istoriją svajojote nukeliauti į tuos laikus ir viską pamatyti savomis akimis. Tačiau tam, kad pajustumėte viduramžių dvelksmą laiko mašinos nereikia! Užtenka įsigyti bilietus į Škotijos sostinę Edinburgą ir patirti nuostabų baimės ir neužtikrintumo jausmą.

Prieš kelionę į Edinburgą nebuvau daug girdėjęs apie lankytinas vietas ir įspūdingus architektūros šedevrus šiame mieste, tačiau nusileidus lėktuvui informaciniame centre pastebėjau, kad šio savaitgalio kelionės tikslas - tikras poltergeistų ir vaiduoklių miestas. Kaip mat sėdau į 35 autobusą, nusipirkau iš vairuotojo bilietėlį už 1,2 svaro ir pajudėjau iki South Bridge stotelės.

Išlipęs iš angliškojo dviejų aukštų autobuso aplinkui pamačiau daug besišypsančių turistų spindinčiomis akimis apžiūrinėjančių šaltas bažnyčias, pagrindinę senamiesčio gatvę Royal Mile ir reklaminius skelbimus apie vaiduokliškas ekskursijas. Netikėta, bet tikra - pats save prigavau, kad esu lygiai toks pats turistas žėrinčiomis akimis, tik aš žiūrėjau į ekskursijų plakatus vien dėl smalsumo laukdamas kol ateis šiuo metu Edinburgo universitete studijuojanti lietuvaitė Justina. Ji žadėjo man aprodyti miestą ir papasakoti daugybę kraupių istorijų.

Pirmai pradžiai privalau paminėti kelis faktus, kuriais drąsiai gali didžiuotis Škotijos sostinė: Edinburgas rašytojų miestas, o tai įrodo J.K.Rowling su garsiomis visame pasaulyje Hario Poterio istorijomis, taip pat visi puikiai žinome ekonomikos mokslų tėvą Adamą Smitą, kuris čia gimė, užaugo ir mirė. Edinburgo Universitetas yra penktas Europoje, o apie žymųjį detektyvą Šerloką Holmsą ar telefono išradėję Belą veikiausiai net nereikia pasakoti.

Na pagaliau pradedame ekskursiją! Pirmoji vieta, kurią noriu pristatyti yra Grass Market. Tai turgaus aikštė, kurioje buvo parduodami žolėdžiai gyvuliai. Atrodytų nieko čia netikėto, tačiau toje pačioje aikštėję buvo ir kartuvės, o dabar prasideda istorija... Kartą gyveno niekam nežinoma Maggie Dickson. Ji buvo įsipainiojusi į romaną su darbdavio sūnumi ir pagimdė jam kūdikį, tačiau tai buvo moteris, kuri nenorėjo, kad apie tai kas nors sužinotų, nes tokiu atveju ji būtų netekusi darbo. Galiausiai Maggie nusprendė kūdikėlį palikti ant upės kranto, nes nužudyti niekaip nesiryžo. Neilgai trukus žmonės išsiaiškino, kieno tai kūdikis ir nuteisę Meggie miriop. Prieš pat kartuves ji pub'e "Last Drop" išgėrė paskutinį stikliuką viskio ir buvo nuvesta į egzekuciją. Po pakarimo daktaras diagnozavo jos mirtį. Tačiau nešant jos karstą į kapines Maggie atgijo! Teisėjai nežinojo ką daryti, nes karti mirusio žmogaus (taip nustatė daktaras) buvo neteisėta. Todėl ji buvo paleista. Po šio įvykio Maggie Dickson dar nugyveno 40 metų ir mirė sava mirtimi.

Antrasis pasakojimas apie 1800 metų įvykius vykusius toje pačioje aikštėje. Tai buvo laikai, kuomet medicinos mokslas dar tik vystėsi. Patiems geriausiems mokymams reikėdavo tikrų lavonų, o ne pieštinių paveikslėlių, tačiau lavonai patvoriais nesimėto, o mokslas jų reikėjo labai daug. Naktimis kapinėse gyvenimas tiesiog virte virdavo. Žmonės eidavo kasti neseniai užkastų mirusiųjų, o vėliau juos tempdavo į medicinos mokslo fakultetą, kur už juos gaudavo tiek, kiek uždirbtų per 10 metų dirbdami tikruosius darbus. Pačius didžiausius pinigus fakultetas mokėdavo už šviežiausius lavonus. Tai puikiai supratę du draugai atidarė "viešbutį", kurio svečiai naktimis paslapčia dingdavo. Įdomu kur... Galiausiai viešbučio įkūrėjai buvo sučiupti ir apkaltinti 18 žmonių žmogžudystėmis, nors visi žinojo, kad tas skaičius turėtų būti gerokai didesnis. Vieno iš šių draugų kaukolė iki šiol eksponuojama Edinburgo universiteto medicinos fakulteto muziejuje, o jo oda yra aptraukta knyga, kurią šiuo metu galima rasti policijos muziejuje. Malonus netikėtumas mane aplankė, kuomet skaičiau vietinį žurnalą ir jame išvydau interviu su vienu garsiu aktoriumi, kuris kaip tik pasakojo, jog filmuojasi filme apie šiuos du veikėjus!

Edinburgo pilį ir Didžiosios Britanijos karalienės rezidenciją Škotijoje jungia lygiai vienos mylios gatvė, kuri taip ir vadinasi "Royal Mile". Tai vienintelis kelias į pilį, nes iš visų kitų pusių stūkso stačios uolos. Atrodytų tai yra nenugalima pilis, bet kartas nuo karto atsirasdavo didvyrių, kurie palyginti nesunkiai užimdavo pilį. Tokiais norėjo būti ir du draugai dienas leisdavę bare. Kartą jie rado urvą, kuris galėjo vesti į pilies požemius, tačiau jie buvo per dideli, kad tilptų ten. Sugėrovai nusamdė mažą berniuką, kuris grojo būgnu gatvėje ir taip užsidirbdavo pinigų. Jie jam liepė groti būgnu einant požemiu ir galbūt taip suras, kurioje vietoje yra platesnę anga. Berniukas tikėdamas geru uždarbiu viską vykdė pagal planą, tačiau jo mušamo būgno garsas nutilo prieš pat Royal Mile. Nuo tada šio berniuko niekas nebematė.

Pats garsiausias ir labiausiai intriguojantis poltergeistas Edinburge yra ši bažnyčia. Reformacijos laikais teisėjas priešinosi "netikram" tikėjimui ir nuteisė 1000 reformatų mirti badu už grotų įrengtų pačiame miesto centre. Po šio teisėjo mirties jo kūnas buvo palaidotas šalia bažnyčios. Nuo tada yra sakoma, kad čia vaidenasi. Tūkstančiai poltergeistų medžiotojų atvyksta čia pamatyti vaiduoklio ir maždaug 100 iš jų per metus išbėga iš bažnyčios apdraskyti. Šalia yra garsiausio Škotijos šunelio Bobiko kapavietė. Kai jis buvo dar labai mažas jo šeimininkas mirė, o šunelis visa tai ne tik matė, bet ir jautė. Jis sekė visą ceremoniją iki pat kapinių ir atsigulė ant savo šeimininko kapo. Taip jis ten pragulėjo 14 metų. Žinoma, ne be žmonių pagalbos, kurie nešė jam maistą palaikydami tokį ištikimą žmogaus draugą.

Veikiausiai daugelis iš mūsų norėtume būti turtingi ir nesukti galvos dėl pinigų. Tokią svajonę turėjo ir Deaconas Brodie. Jis ne tik norėjo linksmintis su turtuoliais, bet ir švaistytis pinigais bare bei viešnamiuose. Tokiam "kilniam" tikslui pasiekti jam padėjo vienas draugelis, kuris gamindavo raktus. Turtingų žmonių raktų kopijos visada atsirasdavo ir Deacono rankose, kuris naktį nuėjęs į jų namus pasiimdavo vertingų daiktų. Kadangi įsilaužimo žymių nebūdavo niekas neįtardavo, kad įvyko vagystė. Taip Deaconas visada turėdavo pinigų ir galėjo vaidinti turtuolį. Dvigubas gyvenimas - dvigubai daugiau linksmybių.

Tai tikrai nėra visos istorijos, kurias slepia paslaptingasis Edinburgas, tačiau jos man pasirodė pačios įdomiausios. Daugiau galite rasti internete arba nuvykę į viduramžiais dvelkiantį miestą ir užsisakę teatralizuotą ekskursiją po Edinburgą ar jo požemius. Taupantiems turiu džiugių žinių - yra ir nemokamų ekskursijų, kurias veda vienuoliais persirengę istorikai, tačiau į požemius pigiausias bilietas kainuoja 9 svarus. Labai tikiuosi, kad dar norite pamatyti mano darytas nuotraukas Po jomis rasite ir trumpus aprašymus į ką atkreipti dėmesį! NUOTRAUKOS

Automobilis varomas aliejumi? Kas per nesąmonė?.. Ogi pasirodo, tai visai ne nesamonė, o realybė! Dar geriau, tai pigus, patogus ir išskirtinis keliavimo būdas apie kurį Lietuvoje žino kol kas ne daugelis.

Tikriausiai vos ne kiekvienas iš mūsų apie Balkanus turime susidarę savo nuomonę, o ji dažniausiai formuojasi klausant kriminalinių naujienų ar stebint Euroviziją. Be to sklando gausybė pasakojimų kokie žiaurūs karai ten vyksta, kaip žmonės varganai gyvena ir koks atsilikėlių kraštas susiformavo buvusios Jugoslavijos žemėse. Vasaros viduryje su pora grupiokų nutarėme, jog nėra ko laukti ir reikia vykti pasižiūrėti savo akimis Balkanų gyvenimo. Gana klausyti ką šneka žmonės ten nebuvę - reikia susidaryti savo nuomonę.

Ilgai svarstėme kokį keliavimo būdą pasirinkti (autobusai? traukiniai? autostopas?). Galiausiai priėjome prie išvados, jog norint kokybiškai ir teisingai apžiūrėti buvusios Jugoslavijos kraštus reikia važiuoti automobiliu. Sprendimas buvo priimtas nesunkiai, tačiau dvejonių vis tik kilo. Ar mums patiks aplėkti 13 šalių išsinuomotu automobiliu? Gal vis tik geriau kažkaip paįvairinti šią kelionę? Visai netikėtai vienas iš mūsų pasiūlė mintį važiuoti automobiliu "ant aliejaus". Buvome girdėję, jog yra entuziastų važinėjančių tokiu ekologišku būdu, tačiau buvome girdėję ir tai, kad panaudotą aliejų reikia filtruoti, o ir mašina turi būti šiek tiek modifikuota. Konkrečiau apie modifikaciją galite pasižiūrėti Biomotorų internetiniame puslapyje.

Kad ir kaip sunkiai klostėsi kelionės organizavimas, mes išjudėjome planuotu laiku. Kelionė nusimatė ilga, varginanti, tačiau labai įdomi ir net egzotiška. Per dvi savaites pamatėme 13 užsienio valstybių, sulaužėme savo, draugų ir net giminaičių stereotipus apie pavojumi alsuojančius Balkanus, supratome kodėl galinga XX amžiaus pabaigos valstybė Jugoslavija suskilo, na ir galiausiai puikiai praleidome laiką tuo pačiu įprasmindami 2010-ųjų vasarą

Lenkija- šalis bene mažiausiai besiskirianti nuo Lietuvos. Žmonės tokie patys, gamta labai panaši, miestai ir jų architektūra visiškai tokia pati. Išskirtiniai bruožai - maži Fiat automobiliukai, daugybė miestelių su greičio ribojimais ir šviesoforais, vingiuoti ir vietomis labai siauri, tačiau geros kokybės keliai.

Slovakija- kalnai, miškai, kalnai, miškai... Emocijų nedaug, bet jos labai malonios, nes mes, lietuviai, nedažnai matome kalnų didybę, o kai ji susipinusi su gaiviu pušų oru važiuoti ir nieko neveikti atrodo prasminga (atgaiva sielai).

Vengrija- šalis, kurios įvaizdį sukuria sostinė Budapeštas. Didingas, įspūdingas ir verčiantis suabejoti dėl teiginių, jog Vilnius gali būti turistų traukos centru... Verčiantis suabejoti, bet po visos kelionės supratome, jog tai buvo tik mūsų skubotas pasvarstymas. Budapešte gausu žadą atimančių vietų ir tikrai kiekvienas europietis turėtų jas pamatyti.

Serbija- pirmoji šalis turėjusi mus išgąsdinti. Tačiau taip nebuvo! Pasieniečiai mandagūs ir ilgai neužlaikantys, saulė šilta ir gerai nuteikianti. Serbija buvo pirmoji šalis kuri nustebino saulėgrąžų ir kukurūzų laukų neaprėpiamumu. Sostinė Belgradas mus užlaikė neplanuotai ilgiau sužavėjęs gynybine bastėje nuo kurios matosi visas miestas upės padalintas į 4 dalis. Neatskiriamu šios tvirtovės akcentu yra tikras karo muziejus po atviru dangumi.

Bosnija ir Hercogovina - tai tas kraštas į kurį įvažiavus gali pasijusti lyg Norvegijoje. Kalbu apie kalnus ir jų papėdėse esančius ežerus, o šie gamtos dariniai labai panašūs į Norvegijos fiordus Pagaliau pamatėme ir tai, ko važiavome - nesutvarkyti apšaudyti pastatai tiesiog privertė susimąstyti kas čia vyko prieš 15 metų... Vienas įdomus pastebėjimas - miestelyje gali būti 5 pastatai, bet VW Golf automobilių bus ne mažiau nei dvigubai tiek

Kroatija- turistinė šalis leidusi mums pagaliau pasiekti žydrą Adrijos jūrą. Vos pervažiavus sieną iškart pamatėme skirtumą nuo Bosnijos. Daugybė turistų, daugybė gražiai sutvarkytų pastatų, daugybė moderniai dirbamų laukų...

Juodkalnija- vienareikšmiškai, tai šalis į kurią dabar turėtų vykti visi tie, kas nori pailsėti kokiame nors nedideliame turistiniame miestelyje. Tai ne tiek išliaupsintas kraštas, kaip Turkija ar Egiptas, bet tai nereiškia, jog čia gali būti bent kiek prasčiau. Tikra ramybės ir lėto gyvenimo tempo oazė.

Albanija- po šios kelionės Albanijos vardas man asocijuosis tik su nuostabiomis akimirkomis. Tai pati įsimintiniausia šalis, kurią teko aplankyti kelionės metu. Nežinau net kodėl, bet ji paliko neišdildomą įspūdį. Milžiniški kalnai, daugybė besiganančių gyvulių, laukiniai paplūdimiai su maža saujele žmonių, neįtikėtinai žydra jūra ir baltais akmenimis. Žinoma, yra ir minusų, bet jie atrodo tokie menki, kad tik labai norėdamas juos prisimeni. Tai būtų daugybė šiukšlių pakelėse ir sudėtingos eismo sąlygos, bet tas tik sustiprina pirminį įspūdį. Albanai nors ir vadinami nelogiško mąstymo tauta, bet tai vėlgi tik puošia juos. P.s. Albanijoje nesvarbu kelintų metų Mercedesą vairuoji, bet jei turi Mersą tai vadinasi turi labai gerą mašiną. Ne veltui jų yra 80% visų transporto priemonių

Graikija- šiaurinė jos dalis tikrai nėra tai, apie ką rašoma kelionių kataloguose. Tiesa, autostrada, kuri dar net nėra pilnai pabaigta jau dabar mums labai patiko. Nesudėtingai ir greitai nuvykome į Salonikus, juos apžiūrėjome ir supratome, kodėl turistai kviečiami tik į Atėnus, Kretą ir kitas saleles turinčias turtingą istoriją.

Makedonija- prieš kelionė atsispausdinome trumpus šalių aprašymus. Greitai suvokėme, jog juos rašo žmonės turintys lakę vaizduotę. Makedonijos aprašymas toks vaizdingas ir spalvingas, kad įvažiavus į tikrąją Makedoniją tik nuščiūvi ir tyliai sėdi. Jokio "undiscovered paradise" ten nepamatėme... Bet ne viskas taip blogai: Makedonija yra agrikultūrinė valstybė tiekianti tiek mums, tiek Albanijai, tiek Graikijai aukštos kokybės arbūzus, melionus ir t.t.

Bulgarija- tai ta šalis, kurioje kalnai atrodo lyg minkšti patalai. O tą įspūdį sudaro vešlūs medžiai užaugę tiek papėdėje, tiek kalno viršūnėje. Sostinė Sofija nėra itin vertingas perliukas turistams, o Juodosios jūros paplūdimiai nedaug kuo skiriasi nuo Palangos. Na nebent tuo, kad jūra šiltesnė, pležas platesnis.

Rumunija- dar vienas kraštas labai ir net labai vertas įtraukimo į lankytinų šalių sąrašiuką kelionių mėgėjui. Bukareštas turi įspūdingą parlamentą ir bendrai atrodo gražiai sutvarkytas, nes dera senieji pastatai su moderniąja architektūra. Bet sostinė nėra tai, kas mus užkabliavo. Transilvanija, pilys, drakula ir gaivi ramuma - tai vidurio Rumunija. Dėl saugumo galim patikinti Brašovo apylinkės yra tikras turistų rojus. Nėra čigonų, miegoti gali bet kur...

Ukraina- šalis į kurią reikia važiuoti mokant labai gerai rusų kalbą ir geležinę kantrybę. Ai ir dar labai tvirtą mašiną, nes tarkim Alfa Romeo pakaba sugriūtų ties pirmaisiais kilometrais. Apie Ukrainą įspūdį susidarėm labai prastą. Tikriausiai jei ir keliausim dar kada nors tenais, tai tikrai bus kelionė lėktuvu į Krymą arba Odesą.

Tokios mintis sukasi mano galvoje apkeliavus Balkanus ir sukorus 6000km aliejumi varomu Citroen XM automobiliu per dvi savaites Tai vienareikšmiškai yra pati geriausia kelionė, kurios nepamiršiu niekada niekada!

Siūlau paganyti akis į tai, ką viršuje taip glaustai aprašiau NUOTRAUKOS

Read more...

Vilniaus Ralio 2010 nuotraukos [/ALIGN]
1. Maris Neiksans ir Raivis Jansonas EVO IX
2. Andris Neiksans ir Peteris Dzirkalsas EVO IX
3. Vytautas Svedas ir Zilvinas Sakalaukas EVO IX

Nori pasiekti kažką, bet nežinai ką? Nori "užaugęs" būti kažkuo, bet nežinai kuo? Jei perskaitęs šiuos klausimus linkteli galva, mes turim kažką bendro Tačiau bent jau aš netrypčioju vietoje kaip įsiutęs bulius pamatęs jį trikdantį objektą ar tuštutė atėjusi į eilinę "tūsofkę" patrinti aukštakulnių į suskilusį parketą. Aš judu į priekį --->>>

Visai netikėtai (maniau, kad bus kovo mėnesį), bet labai lauktai prasidėjo VU Karjeros dienos 2010! Prisiminęs pernai metų renginuką, kuris man paliko labai gerą įspūdį, vienareikšmiškai nusprendžiau dalyvauti seminaruose, paskaitose ir ekskursijose taip dažnai, kaip tik galėsiu Tik nepagalvokit klaidingai, nesitikiu, kad vienas ar kitas puikus lektorius ar šiaip koks įmonės atstovas pasakys kuo galėčiau dirbti baigęs studijas, bet džiaugiuosi, jog turiu progą susidaryti įspūdį apie įvairias profesijas, įmones ir darbą jose. Nuo to tikriausiai turėtume pradėti visi galvodami apie savo ateitį. Pirma reikėtų tiksliai žinoti kokie sunkumai, kokie pranašumai lydi teisėjo, politiko ar buhalterio darbą. Dažnas iš mūsų yra orientuoti pagrinde į uždarbį, bet pinigai gali stimuliuoti norą dirbti palyginti trumpą laiką. Mąstydami tik apie atlyginimą neišvengiamai prieisime nuobodulio ir iššūkių troškimo bedugnę. Išeitis yra. Tai darbas, kuris teikia malonumą ir pasitenkinimą. Kad ir kaip tai bebūtų banalu, bet tai yra tiesa! Manau tai yra pagrindinis tikslas, kurio siekia šių metų Karjeros dienų organizatoriai - padėti studentams apsispręsti, ką jie nori veikti šiame gyvenime.

"VU Karjeros dienos 2010" dar tik prasidėjo, bet man jau smagu!

Sukūriau foto galeriją skirtą VU Karjeros dienoms. Ji bus nuolatos pildoma iki pat uždaromojo vakaro.
Pažiūrėti yra į ką A. Čekuolis, J. Morkūnas, N. Šulija... >>> GALERIJA <<<

Ačiū VU KD '10 organizatoriams už daug žadančią pradžią!
Visa info apie artėjančius renginius www.vu-kd.lt

Atskirų dienų apžvalga:
Sėkmės istorijų diena, tai diena kuomet faktiškai naudos iš paskaitų nelabai gavom, bet buvo tikrai smagu. J. Morkūnas įrodė esąs tikras plepys ir mėgėjas kabliuoti publiką nuogirdomis iš pramogų pasaulio, o N. Šulija savo pasisekimą daugiausiai siejo su intuityvumu bei nuolatiniu komforto zonos ieškojimu.

Patirties diena buvo turtinga praktinių patarimų. Pradedant A. Zabulio skatinimais visada žvelgti į rytojų, nes sėkmės paslaptis, tai sugebėjimas patenkinti ateities poreikius, baigiant A. Zuoko, L. Balsio bei I. Laurs paskaitomis apie gyvenimo tiesas.

Karjeros plius diena mums padovanojo vertingą ir skaityti knygas skatinančią I. Staškevičiaus paskaitą bei azartišką ir pamokančią, kaip reikia išmanyti sritį kurioje kūri verslą A. Tapino patirtį

Ateities diena.Prof. Artūro Žukausko prezentacija apie Saulėtekio slėnį, jo plėtrą ir studentų galimybes bendradarbiauti bei laisvosios rinkos instituto vadovės Rūtos Vainienės raginamoji paskaita nežvelgti į viską paviršutiniškai ir tik per teorijos prizmę

Londonas, miestas slepiantis gausybę nemokamų kultūrinių objektų, įvairių rasių žmonių, galybę pramogų tiek jauniems, tiek vyresniems. Kritiškas mano požiūris į šį lietuvaičių pamėgtą miestą buvo sutryptas vos per kelias dienas, kuomet lankiausi jame. Visada buvau vienas tų žmonių, kuris priešinasi populizmui ir kreivai žvelgia į tas kelionių kryptis, kurios žinomos net ir niekada užsienyje nebuvusiems žmonėms. Tačiau būtų nuodėmė neaplankyti tiek liaupsinamo miesto, kurį ne vieną dešimtį kartų esu matęs filmuose, laidose ir serialuose. Tai suvokęs įsigijau bilietus ir išvykau pamatyti miesto, kuris Lietuvoje piešiamas, kaip tramplinas į geresnį gyvenimą ir šviesesnį rytojų.

1. Vilnius – Kauno oro uostas 38 lt autobusu (į vieną pusę).

2. Kaunas – Londonas (Stansted) su Ryanair pirmyn ir atgal vienam žmogui vyresniam nei 12 metų kaina nuo 2 ct iki 200 lt. Lapkritį, sausį ir panašiai perkant bilietus gali nustebti, pamatęs kainą didesnę nei mokėtum važiuoti mikriuku iš Santariškių į stotį

3. Londono (Stansted) oro uostas yra nutolęs 40 mylių nuo Londono centro. „Terravision“ nuveš pirmyn ir atgal už 14 svarų vienam 12 metų ar vyresniam asmeniui. Patariu rinktis mašrutą „Londonas (Stansted) – Victoria station“

Read more...