Kelionės, autosportas, renginiai, nuotykiai!

Automobilis varomas aliejumi? Kas per nesąmonė?.. Ogi pasirodo, tai visai ne nesamonė, o realybė! Dar geriau, tai pigus, patogus ir išskirtinis keliavimo būdas apie kurį Lietuvoje žino kol kas ne daugelis.

Tikriausiai vos ne kiekvienas iš mūsų apie Balkanus turime susidarę savo nuomonę, o ji dažniausiai formuojasi klausant kriminalinių naujienų ar stebint Euroviziją. Be to sklando gausybė pasakojimų kokie žiaurūs karai ten vyksta, kaip žmonės varganai gyvena ir koks atsilikėlių kraštas susiformavo buvusios Jugoslavijos žemėse. Vasaros viduryje su pora grupiokų nutarėme, jog nėra ko laukti ir reikia vykti pasižiūrėti savo akimis Balkanų gyvenimo. Gana klausyti ką šneka žmonės ten nebuvę - reikia susidaryti savo nuomonę.

Ilgai svarstėme kokį keliavimo būdą pasirinkti (autobusai? traukiniai? autostopas?). Galiausiai priėjome prie išvados, jog norint kokybiškai ir teisingai apžiūrėti buvusios Jugoslavijos kraštus reikia važiuoti automobiliu. Sprendimas buvo priimtas nesunkiai, tačiau dvejonių vis tik kilo. Ar mums patiks aplėkti 13 šalių išsinuomotu automobiliu? Gal vis tik geriau kažkaip paįvairinti šią kelionę? Visai netikėtai vienas iš mūsų pasiūlė mintį važiuoti automobiliu "ant aliejaus". Buvome girdėję, jog yra entuziastų važinėjančių tokiu ekologišku būdu, tačiau buvome girdėję ir tai, kad panaudotą aliejų reikia filtruoti, o ir mašina turi būti šiek tiek modifikuota. Konkrečiau apie modifikaciją galite pasižiūrėti Biomotorų internetiniame puslapyje.

Kad ir kaip sunkiai klostėsi kelionės organizavimas, mes išjudėjome planuotu laiku. Kelionė nusimatė ilga, varginanti, tačiau labai įdomi ir net egzotiška. Per dvi savaites pamatėme 13 užsienio valstybių, sulaužėme savo, draugų ir net giminaičių stereotipus apie pavojumi alsuojančius Balkanus, supratome kodėl galinga XX amžiaus pabaigos valstybė Jugoslavija suskilo, na ir galiausiai puikiai praleidome laiką tuo pačiu įprasmindami 2010-ųjų vasarą

Lenkija- šalis bene mažiausiai besiskirianti nuo Lietuvos. Žmonės tokie patys, gamta labai panaši, miestai ir jų architektūra visiškai tokia pati. Išskirtiniai bruožai - maži Fiat automobiliukai, daugybė miestelių su greičio ribojimais ir šviesoforais, vingiuoti ir vietomis labai siauri, tačiau geros kokybės keliai.

Slovakija- kalnai, miškai, kalnai, miškai... Emocijų nedaug, bet jos labai malonios, nes mes, lietuviai, nedažnai matome kalnų didybę, o kai ji susipinusi su gaiviu pušų oru važiuoti ir nieko neveikti atrodo prasminga (atgaiva sielai).

Vengrija- šalis, kurios įvaizdį sukuria sostinė Budapeštas. Didingas, įspūdingas ir verčiantis suabejoti dėl teiginių, jog Vilnius gali būti turistų traukos centru... Verčiantis suabejoti, bet po visos kelionės supratome, jog tai buvo tik mūsų skubotas pasvarstymas. Budapešte gausu žadą atimančių vietų ir tikrai kiekvienas europietis turėtų jas pamatyti.

Serbija- pirmoji šalis turėjusi mus išgąsdinti. Tačiau taip nebuvo! Pasieniečiai mandagūs ir ilgai neužlaikantys, saulė šilta ir gerai nuteikianti. Serbija buvo pirmoji šalis kuri nustebino saulėgrąžų ir kukurūzų laukų neaprėpiamumu. Sostinė Belgradas mus užlaikė neplanuotai ilgiau sužavėjęs gynybine bastėje nuo kurios matosi visas miestas upės padalintas į 4 dalis. Neatskiriamu šios tvirtovės akcentu yra tikras karo muziejus po atviru dangumi.

Bosnija ir Hercogovina - tai tas kraštas į kurį įvažiavus gali pasijusti lyg Norvegijoje. Kalbu apie kalnus ir jų papėdėse esančius ežerus, o šie gamtos dariniai labai panašūs į Norvegijos fiordus Pagaliau pamatėme ir tai, ko važiavome - nesutvarkyti apšaudyti pastatai tiesiog privertė susimąstyti kas čia vyko prieš 15 metų... Vienas įdomus pastebėjimas - miestelyje gali būti 5 pastatai, bet VW Golf automobilių bus ne mažiau nei dvigubai tiek

Kroatija- turistinė šalis leidusi mums pagaliau pasiekti žydrą Adrijos jūrą. Vos pervažiavus sieną iškart pamatėme skirtumą nuo Bosnijos. Daugybė turistų, daugybė gražiai sutvarkytų pastatų, daugybė moderniai dirbamų laukų...

Juodkalnija- vienareikšmiškai, tai šalis į kurią dabar turėtų vykti visi tie, kas nori pailsėti kokiame nors nedideliame turistiniame miestelyje. Tai ne tiek išliaupsintas kraštas, kaip Turkija ar Egiptas, bet tai nereiškia, jog čia gali būti bent kiek prasčiau. Tikra ramybės ir lėto gyvenimo tempo oazė.

Albanija- po šios kelionės Albanijos vardas man asocijuosis tik su nuostabiomis akimirkomis. Tai pati įsimintiniausia šalis, kurią teko aplankyti kelionės metu. Nežinau net kodėl, bet ji paliko neišdildomą įspūdį. Milžiniški kalnai, daugybė besiganančių gyvulių, laukiniai paplūdimiai su maža saujele žmonių, neįtikėtinai žydra jūra ir baltais akmenimis. Žinoma, yra ir minusų, bet jie atrodo tokie menki, kad tik labai norėdamas juos prisimeni. Tai būtų daugybė šiukšlių pakelėse ir sudėtingos eismo sąlygos, bet tas tik sustiprina pirminį įspūdį. Albanai nors ir vadinami nelogiško mąstymo tauta, bet tai vėlgi tik puošia juos. P.s. Albanijoje nesvarbu kelintų metų Mercedesą vairuoji, bet jei turi Mersą tai vadinasi turi labai gerą mašiną. Ne veltui jų yra 80% visų transporto priemonių

Graikija- šiaurinė jos dalis tikrai nėra tai, apie ką rašoma kelionių kataloguose. Tiesa, autostrada, kuri dar net nėra pilnai pabaigta jau dabar mums labai patiko. Nesudėtingai ir greitai nuvykome į Salonikus, juos apžiūrėjome ir supratome, kodėl turistai kviečiami tik į Atėnus, Kretą ir kitas saleles turinčias turtingą istoriją.

Makedonija- prieš kelionė atsispausdinome trumpus šalių aprašymus. Greitai suvokėme, jog juos rašo žmonės turintys lakę vaizduotę. Makedonijos aprašymas toks vaizdingas ir spalvingas, kad įvažiavus į tikrąją Makedoniją tik nuščiūvi ir tyliai sėdi. Jokio "undiscovered paradise" ten nepamatėme... Bet ne viskas taip blogai: Makedonija yra agrikultūrinė valstybė tiekianti tiek mums, tiek Albanijai, tiek Graikijai aukštos kokybės arbūzus, melionus ir t.t.

Bulgarija- tai ta šalis, kurioje kalnai atrodo lyg minkšti patalai. O tą įspūdį sudaro vešlūs medžiai užaugę tiek papėdėje, tiek kalno viršūnėje. Sostinė Sofija nėra itin vertingas perliukas turistams, o Juodosios jūros paplūdimiai nedaug kuo skiriasi nuo Palangos. Na nebent tuo, kad jūra šiltesnė, pležas platesnis.

Rumunija- dar vienas kraštas labai ir net labai vertas įtraukimo į lankytinų šalių sąrašiuką kelionių mėgėjui. Bukareštas turi įspūdingą parlamentą ir bendrai atrodo gražiai sutvarkytas, nes dera senieji pastatai su moderniąja architektūra. Bet sostinė nėra tai, kas mus užkabliavo. Transilvanija, pilys, drakula ir gaivi ramuma - tai vidurio Rumunija. Dėl saugumo galim patikinti Brašovo apylinkės yra tikras turistų rojus. Nėra čigonų, miegoti gali bet kur...

Ukraina- šalis į kurią reikia važiuoti mokant labai gerai rusų kalbą ir geležinę kantrybę. Ai ir dar labai tvirtą mašiną, nes tarkim Alfa Romeo pakaba sugriūtų ties pirmaisiais kilometrais. Apie Ukrainą įspūdį susidarėm labai prastą. Tikriausiai jei ir keliausim dar kada nors tenais, tai tikrai bus kelionė lėktuvu į Krymą arba Odesą.

Tokios mintis sukasi mano galvoje apkeliavus Balkanus ir sukorus 6000km aliejumi varomu Citroen XM automobiliu per dvi savaites Tai vienareikšmiškai yra pati geriausia kelionė, kurios nepamiršiu niekada niekada!

Siūlau paganyti akis į tai, ką viršuje taip glaustai aprašiau NUOTRAUKOS