Individo laisvės filosofija - pažangiausia filosofija

Man, kaip klasikinio liberalizmo šalininkui, belieka tik apgailestauti, kad neatsirado visuotinai pripažįstamų visuomenės veikėjų, politikų ir ekonomistų, pakankamai giliai suprantančių laisvės, laisvosios rinkos ir teisingumo esmę bei svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. Ir, būtent, individo laisvės, kuri yra svarbiausia ne tik asmeninės, bet ir visuomenės gerovės kilimo bei visapusiško suklestėjimo sąlyga.

O kaip galima būtų apibūdinti dabartinę ekonominę ir politinę situaciją Lietuvoje? Kažin ar politologų skelbiamuose straipsniuose sugebama įžvelgti ir išanalizuoti tikruosius procesų pobūdžius ir mastus. Problema – ne tiek kvalifikacijos stokoje, kiek idėjinėje orientacijoje. Skiriamoji riba turėtų eiti tarp individualistinės ir kolektyvistinės visuomenės vystymosi sampratos, nes skirstymas į kairiąsias, dešiniąsias ir centro politines jėgas, kliovimasis demokratija arba „daugumos valia“ neduoda atsakymų į vis sudėtingesnius iššūkius, iškylančius šiuolaikinei visuomenei.

Lietuvos politiniame gyvenime įtampa neatslūgsta ir išlieka pasikartojančių krizių grėsmė, o pernelyg didelės valdžios galios vilioja toli gražu ne pačius geriausius ir sąžiningiausius. Ar ne lemtinga klaida buvo padaryta, pagrindinių įstatymų leidybą patikėjus idėjiškai nebrandžioms ir organizaciškai silpnoms ir nedrausmingoms partinėms struktūroms? Žmonės intuityviai suvokia, kad kažkas negerai, bet kur problemų šaknys – nežinia. Pasimesti ideologinės maišaties ir netikrų pažadų jūroje nesunku. Todėl ir atsiranda puiki dirva populistams, žadantiems greitą ir neskausmingą įvairiausių problemų sprendimą. Ar tai nedaro neigiamos įtakos ir pilietiniam aktyvumui?

Netgi abejotinų ar klaidingų idėjų šalininkai turi neginčijamą teisę skelbti ir kovoti už savo idėjas. Bet ar jie gauna argumentuotą ir solidų atkirtį? Ir į Seimą išrenkami jie, o ne idėjiškai ir moraliai brandžios asmenybės. Ar maža dar nuostolių dėl jų veiklos?

Aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakau už pažangą ir reformas. Manau, kad jos gyvybiškai būtinos. Būtiniausių reformų sąraše turėtų atsidurti ir nauji valdžių padalijimo bei apribojimo principai, teisinės sistemos bei konstitucijos reformos, atitinkami rinkimų sistemos pakeitimai. Tik tada ir galėtume siekti ne tik kur kas spartesnės pažangos, greičiau rasti ir priimti racionaliausius sprendimus valstybinėse institucijose, bet ir stabilizuotume politinę sistemą, sumažintume įtampą visuomenėje.

Nėra jokios abejonės, kad idėjos atlieka labai svarbių orientyrų vaidmenį besivystant visuomenei. Be rimtų idėjų ir laisvos jų konkurencijos, be principų bet kokia veikla tampa akla ir primityvi, klaidinga kryptimi suka ar visai smunka pilietinis aktyvumas. Nereikia nė sakyti, kad labiausiai nukenčia kiekvieno iš mūsų laisvė.