Paveikslas tai šūdinas!

Gyvenimas gražus ir pilnas netikėtumų. Man taip parašė ir man patiko Įsivaizduokit, kažką čia parašiau Tik tam, kad voratinkliais neapkibtų šitas blogas, bet kada nors dar tikrai parašysiu ką nors vertingo. Gal. Greičiausiai tai ne

Buvau šimtadieny. Iš pradžių dėl šito dalyko buvau neigiamai nusiteikęs. Maniau sau, nieko ten gero ir nėra reikalo ten netgi eiti. Bet kažkodėl nuėjau per aštuntą pamoką kėdžių sunešt. Jau tada nežinojau ko ten einu ir galvojau, kad greitai išeisiu, bet neišėjau Mokytoja davė pažaist su projektoriumi (na nustatyti jį ), sąlygos buvo nekokios, tai taip ir užtrukau porą valandėlių, o tada šiokios tokios pagalbos dar buvau paprašytas. Tai ir pasilikau. Renginys buvo neblogas (na kiek jo mačiau per savo nerealiai atsakingas pareigas ), po jo iki soties prisikirtau skaniausio maisto, kurį mums paruošė dvyliktokai ir toliau vargau su kėdėmis. Už tai gavau krūvą vienkartinių stakanų. Šiaip afterparty'is buvo neblogas, Faina liaudis pasirodo tie mano bendramoksliai. Iki šiol to nebuvau pastebėjęs Šiaip kai kas ten visai nusigėrė ir kėlė daug džiugesio aplinkiniams, bet ne esmė Grįžau nuvargęs ir puikiai išsimiegojau. Tai buvo geriausia visame šimtadienyje (Iš tikro tai ne). Dabar tereikės sukti galvą iš kur, po velnių, gauti visas tas nuotraukas

Vat jau ir nauji metai (o bėdos liko senos ), o juos sutikau gana smagiai. Smagių įvykiu buvo jau jiems besiruošiant (tai, kad savo draugų akivaizdoje ėjau apsirengęs treninginėm kelnėm (su trim paloskėm) pavyzdžiui ), bet daugiau dėmesio verta skirti pačiai pagrindinei visko dienai. Taigi gruodžio 31-oji prasidėjo tuo, kad buvau priverstas keltis gal pusė devyniu ir eiti montuoti ventiliatoriaus (jis ir dabar, ir dar ilgai neveiks kaip turėtų ), o baigėsi prie laužo apsikabinus draugę (mes nieko blogo nedarėm ). O tame tarpe buvo visko Gal iki kokių šešių sukausi namie ir nesijaučiau šventiškai. Labai tingėjau eit iki Š.B. (kur mes šventėme), todėl to visiškai nelaukiau. Suprantama, kad nudžiugau, kai paaiškėjo, kad mane gali pavežti, o tada susinervinau padaręs išvadą, kad dviems mums vietos tikrai nebus ir išėjau su juo pėsčiom. Dar labiau susinervinau nuėjęs ir sužinojęs, kad vietos visgi buvo Na vietoje tai mes jau ten radome ką veikti. Iš pradžių, kol nebuvome pasisėmę ""Švyturio" naujų metų džiaugsmo", buvo niūroka, bet vėliau... Buvo ir minusų, kuriuos norėčiau aptarti:
1- "Susižalojau" kerzą - man jo labai labai gaila
2- Susiplėšiau kelnes
3- Nusipirkau 5-kis litrus alaus. Išgėriau du, liko vienas. Negerai
4- Patyriau sužalojimų, kurie skausmingiausi pasirodo yra, ne tada kai susižaloji, o kai išsiblaivai
5- Nebuvau patenkintas muzika...
6- Nusišnekėjau ir manau, kad paskui M.S. ir L.P. mane apkalbinėjo
Na ir dar gal kas buvo, bet gana jau. Bet kiek buvo smagumo
Atsigėriau, apie kažką pašnekėjau su M.S. ir ėjom pasivažinėt rogutėm. Manosios "nešė" į kairę, todėl tiesinau iškišdamas kairę koją (taip, manau, ir nukentėjo kerzas). Lengtyniavom, todėl pusiaukelėje pradėjom versti vienas kitą iš rogių. Aš laimėjau (na mano rogės nors ir kreivos, buvo geresnės), bet nusileidau tai gulėdamas ant pilvo, o žolės ir šiaip visokie stabagarai daužė man veidą. Nežinau ar suprantama, bet buvo įspūdinga
Naktis buvo labai kūrybinga, todėl sukūrėm porą būsimųjų šlagerių. Nežinau kaip galėčiau perteikti to dainavimo atneštą džiugesį, todėl neišsiplėsiu.
Manau iš viso ten (pas Butkų) bent užklydę buvo 19-lika žmonių, o apsivėmė tik vienas (vargšiukas Mycius - sugalvojo samagono pliūrint ). Tai tik ~5.2% - mum visai neblogai. Dar vienas pliusas liaudžiai - mano mediatorius nebuvo pamestas - šaunu
Pats naujųjų momentas buvo sutinkamas vietoje, kur kaip ant delno buvo mūsų gimtasis miestelis ir matėsi visi jo leidžiami fėjerverkai, o ir pas mus buvo keletas
Po to kiek pamiegojom, buvo žaidžiama alko-šachmatais, ryte pavalgyta, susitvarkyta, Vytenis išplovė grindis ir išsiskirstėme. Einant visą kelią džiugino dviejų draugų mini sniego karas.
Tiesa, o jau kaip meiliai miegojo Vytska su Vaiva (vardai nepakeisti ) - gražu žiūrėt . Įmesiu kada nutrauką
Grįžau namo, pavalgiau torto ir ėjau miegot (atleiskit jei ką pamiršau).
Tiesa, o penktadienį kažkoks mano buvusios darbovietės balius "Pas Radvilą", tėvas ir mane vedasi (jis ten dirba). Bus fun
Principe buvo gerai. Tik viską ko tais labai jau skauda



Pabaigai: Tegul naujieji metai jums būna: geri, geri, geri, geri, geri, geri, užkandi ir toliau geri

Atostogos kaip ir sulauktos. Galvojau nesulauksiu ir nusižudysiu, bet ištvėriau. Tikiuosi, kad kaip nors atsigausiu per šį trumpą laiką ir sugebėsiu ištvert visą tą mokyklos marazmą iki galo. Nors viskas, kas slėgė besimokant liko ir dabar - tie nesibaigiantys darbai, kurių nespėjau padaryti laiku (visokios pateiktys teatrui, brėžiniai, fuckin' filosofijos užduotys ir t.t.). Nekenčiu mokyklos. Labai keista, bet galiu tikrai atsakingai pareikšti, jog vasarą dirbti man patiko daug labiau, nei dabar mokytis. Nesakau, kad darbas yra kažkas super gero, tačiau man patiko viena jo savybė: Nueini, padarai savo darbą, atari tas aštuonias valandas ir kočioji sau ramia galva namo, o ten jau ilsiesi nesikrušdamas ties visokiom nesąmonėm. Whatever.
Principe praėjęs laikotarpis buvo neblogas pirkinių atžvilgiu. Įsigijau fotoaparatą, kuris nėra kažkuo ypatingas, bet sueina nereikšmingiems mano gyvenimo džiaugsmams įamžinti, nusipirkau šiokį tokį monitorių ir netekau vos ~75 Lt (apie tėvų lėšų praradimus istorija nutyli ), vis dar džiaugiuosi savo telefonu ir šiaip, viskas atrodytų lyg ir neblogai. Na iš pirkinių pusės.
Juodoji kronika: Mano pyderas katinas nuolat kėsinasi sudraskyti mano kožą - jam sekasi. Nesiseka įvaldyti gitaros ir tai po truputi varo depresiją. Niekaip nerandu žaidimo "The Godfather" ir negaunu Likomanijos pakvietimų. Tikriausiai dar daug ką pamiršau.
Šiek tiek įgriso rašinėti apie nieką. Eisiu geriau "Mafia" pažaisiu. Gyvenime šį žaidimą kalu gal septintą kartą. Pirmasis jo perėjimas mane sutiko dar devynmetį. Tuomet kažkas manyje įvyko ir berniukas tapo vyru Ne, šiaip geras žaidimas

Tai va. Buvau tam koncerte... Šiaip buvo neįdomu ir nelabai ką turiu papasakot, tačiau... Iš tikro buvo įdomu stebėti mano akimis keistą, bet jau įprastą reiškinį: Į sceną atėjo Wika (na ta, kuri dainuoja apie Ryčką. Sceninį slapyvardį tikriausiai sugalvojo koks nors nerealus vadybininkas, pavyzdžiui tas Lietuvos žvaigždžių kalvis kur sukūrė prostitučių grupę. Vardo aš jo nepamenu, ne esmė žodžiu...) Nežinau, man jau vien slapyvardis nepatiko. Žodžiu ta Wika kažkada sukūrė Tą savo populiariąją dainą "Ryčka", kuria visi kaip ir žino dabar. Na ta daina nebuvo gera. Toli gražu. Bet buvo ji ten kažkokia lyriška (taip ją pavadinkim), susiklausydavo tarkim, o čia dabar ji išlėkė ant scenos, išsinešė savo elektrinę gitarą (su kuria šita daina šiaip niekad nesigrodavo... ) Pradėjo ja brūžint (manau iš lempos, nes tikriausiai nebuvo pajungta jinai) ir pagal populiariąją muziką (tunzt tunzt) pradėjo žiopčiot "Ryčkos" žodžius... Lame. Buvo dar ten ta Orlova, tai nors jinai man ir nepatiko, bet nors padarė darbą, normaliai padainavo savo kūrybą ir pan. O čia... Dar mačiau vakare laidą apie ją. Sako tipo tapsiu aš ten achujena žvaigžde, tai grįšiu pas save į kaimą ir parodysiu visiems, kad ir jie gali visko pasiekt. Right... Kada jinai išpopuliarės? Na muziką jai parinko populiarią, bet ji gi ne nuoga ant scenos buvo (nepilnametė, tikriausiai negalima), tai niekaip Yvos nenukonkuruos gi... Nesvarbu... Thats it.