My OperaŠiandien buvau Kaune!
Tuesday, February 19, 2008 8:44:26 PM
Įspūdis - gyventojai lochai. Dalis apsirengę kaip vilniečiai (ala madingai), dalis taip paprastai, kita - treningiukai ir skustos galvelės. Kadangi aš toks biškį gotas, tai susilaukiau daugybės žvilgsnių maximoje (nu visks narmaliai - taktiniai batai, į juos sukištos kamufliažkės, ant viršaus Sepultura pufaika ir dar ant viršaus biškielį patiuninta koža(t.y. paplyšus)). Į tuos nustebusius, kartais susižavėjusius, kartais neapykantos kupinus žvilgsnius atsakydavau savo paprastu, bet užburiančiu žvilgsneliu. Nedrąsūs žmogeliai, nedrąsūs - ilgiausias akių kontaktas tetruko dvi sekundes. Ach, ir likau nesuprastas, kai savo neegzistuojančiomis šėtoniškomis galiomis bandžiau paveikti eršketą.
Mačiau liaudišką kavenskių transporto priemonę - golpuką. Untrą. Pizdec, iš jo klykė žviegantys garsai (ala mužikų technuškė).
Bet kokia laimė! Bešliaužodamas Maximoje (tėveliai apsipirkinėjo...) sutikau kitus irgi gotus, pažįstamus dar nuo JKM laikų.
Pasedėjom kavinukėj, pasišnekučiavom. Skubėjo žmonės, neužlaikiau. Taigi po išsiskyrimo buvau gotas ir dar biškį neblaivs.
Patinka, kai manimi manipuliuoja. Kartais. Kai pats to noriu. Taigis vaikštau sau neblaivs gots po antrą Maximos aukštą - kažkokioje kompų pardoškėje matau World of Warcraft reklamą... Ech tie marketingo specialistai manipuliuojantys miniomis. "NEW LOW PRICE!" - 49,99 Lt. Pypec. Pasidaviau be kalbų. Įbėgu į BMS parduotuvę - plati bjaurybė, lentynų gyvas velnias. Nutariau nevarginti savo kojelių ir nupėdinau tiesiai link artimiausio konsultanto: "Atsiprašau, pardavinėjate žaidimus?". "Taip, kokio tiksliai jums reikia?". "Wow" - išrėžiau. "Atleiskite, nesupratau". "Wow". Sekundėlę pamintyjęs - "aa, world of warcraft?".
Taigi dabar laukiu kol atsiųs atnaujinimus. Eit ryt mokyklon?.. Nesinori, praleisčiau laiką turiningiau... Bet.. Elektroniniame dienyne "n" raidžių ir taip per akis.
P.S. Novembre - būt ar nebūt?
Mačiau liaudišką kavenskių transporto priemonę - golpuką. Untrą. Pizdec, iš jo klykė žviegantys garsai (ala mužikų technuškė).
Bet kokia laimė! Bešliaužodamas Maximoje (tėveliai apsipirkinėjo...) sutikau kitus irgi gotus, pažįstamus dar nuo JKM laikų.
Pasedėjom kavinukėj, pasišnekučiavom. Skubėjo žmonės, neužlaikiau. Taigi po išsiskyrimo buvau gotas ir dar biškį neblaivs.Patinka, kai manimi manipuliuoja. Kartais. Kai pats to noriu. Taigis vaikštau sau neblaivs gots po antrą Maximos aukštą - kažkokioje kompų pardoškėje matau World of Warcraft reklamą... Ech tie marketingo specialistai manipuliuojantys miniomis. "NEW LOW PRICE!" - 49,99 Lt. Pypec. Pasidaviau be kalbų. Įbėgu į BMS parduotuvę - plati bjaurybė, lentynų gyvas velnias. Nutariau nevarginti savo kojelių ir nupėdinau tiesiai link artimiausio konsultanto: "Atsiprašau, pardavinėjate žaidimus?". "Taip, kokio tiksliai jums reikia?". "Wow" - išrėžiau. "Atleiskite, nesupratau". "Wow". Sekundėlę pamintyjęs - "aa, world of warcraft?".
Taigi dabar laukiu kol atsiųs atnaujinimus. Eit ryt mokyklon?.. Nesinori, praleisčiau laiką turiningiau... Bet.. Elektroniniame dienyne "n" raidžių ir taip per akis.
P.S. Novembre - būt ar nebūt?
