Po stovyklos...

Monday, 16. July 2007, 06:12:31

Paulius

Na va... Gryžau aš iš stovyklos ir sugalvojau (tikliau Milda sugalvojo :S) pasidalinti savo mintimis...
Stovykloje buvo gera... Buvo linksma ir panašiai. Bet buvo vienas bet. Kadangi ten krikščioniška stovykla, ir Mildos giminių buvo, torėjom laikytis atstumo... Buvo sunku... Aš pripratęs būti prilipęs prie jos... Mėgstu būti ją apkabinęs... Būti prisiglaudęs prie jos... Mėgstu nei iš šio, nei iš to "pakštelt" į žanduką... Ar į tas nuostabias... Saldžias... Ir šeip tobulas lūpytes. Bet, nors ir nenoroms, teko viso to atsisakyti.
Ten susipažinome su Jarūnu. Tylus užsienietis... Iš pirmožvilgsnio depresantas. Susipažinus pasirodė labiau drovus, negu depresuojantis. Bet liūdesio jo veide buvo... Iš pradžių man jo pasidarė gaila. Visų dėmesys buvo sukaustytas į jį. Net Mldos! Man pradėjo trūkti dėmesio... Vis girdėdavau tik "Pasakyk jarūnui tą ir tą...", "Pasakyk Jaurūnui tą ir aną.."... Nu atsibodo... O paskui dar ir su Milda truputuką susiginčijom... Ir ji, padarė galą mano gailesčiui - ji iš pykčio nuėjo tolyn nuo manęs, atsisėdo prie Jarūno ir pareiškė, kad jai prie jo geriau! Na tada tai tikrai... Išrūko visas gailestis ir atsirado pavydas.. Didelis ir piktas pavydas... Vėliau Milda išejo, o aš paskui ją, ir tada męs pasišnekėjom ir viską vienas kitam paaiškinom. Nuo tada ji elgėsi daug geriau Galėdavau eiti arciau jos, karts nuo karto apkabinti... Buvo geriau Bet pavydas liko... Bet tas Jarūnas tai nesusivokėlis truputį. Gal tik kokią trečią stovyklos dieną suprato, kad mes pora! Galvojo, kad mes brolis ir sesuo Veltui tik puoselėjo tuščias viltis
Šiaip ne taip, bet pavydo objektų buvo ir daugiau. Simas... Aną stovyklą visąlaik ją kibino... Dar ir foto tokia yra... Aišku, aš žinau, kaip viskas ten iš tiesų yra, bet visvien.. Pavydėt jam labai pradėjau tą dieną, kai jis atvažiavo. Tada Milda bėgte pas jį nubėgo... Apsikabino Ki manes taip nepasitinka, kaip pasitiko Simą... Na ji sakė, kad jis ją apkabino, o ne ji jį... Bet vistiek... Pavydo tai nesumažino. Žinoma, aš puikiai žinau, kad ji myli tik mane Na... Čia tiesiog pavydas. Dar aš pavydėjau tokiam vadovui Nikolajui. Nieko ten įpatingo nebuvo, bet jis jai labai jau svarbus pasirodė, ir gavo labai daug dėmesio... Ech... Išprotėjas aš turbūt... Žinoma iš meilės Mildai...
Tai vat... Vėliau prasidėjo paauglių stovykla. O tada atsitiko vienas nefainas dalykas Mane ir Mildą išskyrė į atskirus kambarius... O taip buvo gera prieš miegą apkabinti ją... Prisiglausti... O atsibudus vėl ją rasti šalia... Na bet šiaip ne taip, ištvėrėm.
O dabar grįžau namo. Buvo be galo gera... Nors ir visą stovyklą Milda buvo šalia, bet tuo pačiu ji buvo ir taip toli... O grįžus, tas atstumas dingo... Vėl galiu bet kada prisiglaust prie jos... Apkabint... Ir karštai pabučiuot Uj... Mano mergaitė... Ji man kaip narkotikas... O visa ta stovykla - lomkės. Na, bet kaip ir sakiau, aš tai ištvėriau, ir dabar galiu būt su ja Be galo svarbi ji man.. Myliu ją Visa širdim...
Na tai tiek apie mano jausmus ir išgyvenimus stovykloje ir po jos